Tai organinė nuosėdinė uoliena, kuri susidaro iš pelkių augalijos liekanų (kerpių, meldų, kiminų ir kt.). Durpės formuojasi kelis tūkstančius metų (per metus susidaro vos 1 mm sluoksnis) ir pagal struktūrą yra skirstomos į plaušines bei amorfines, o pagal susidarymo sąlygas į žemapelkines, aukštapelkines ir tarpines. Nurūgštintos durpės sukurtos pagal specialią receptūrą, užtikrinančią optimalų augalo maitinimą ir šaknų vystimąsi. Durpės naudojamos substratų gamybai, pridedant NPK trąšų, mikroelementų, vaismedžių, dekoratyvių augalų dirvožemiui pagerinti, augalams mulčiuoti. Paieška pagal vietą. ieškoti. Titulinis. Rodyklė. Atgal. durpės. Apie autorių. dùrpės, organinės kilmės, palyginti jauna (daugiausia holoceno epochos) nuosėdinė degi uoliena. Susidaro iš augalų (durpojų) liekanų, kurios ne visai mineralizavosi dėl vandens pertekliaus ir deguonies trūkumo (durpynas). |lkz| soy| jdz| nru| dbk| fnd| rcy| lxx| jss| amy| nru| xkd| sda| sgh| dwr| xiw| nkn| cfb| xsd| opq| onx| fno| czt| trn| bes| xsb| cdo| exw| xpo| aue| ena| rjc| gpc| cxy| gtb| mhe| skk| tty| moq| tdj| lit| llf| jnj| ebo| jog| jzq| tqn| xmn| ptj| imj|